Vidudienio maldos susitikime, šv. Petro aikštėje, popiežius Pranciškus komentavo dienos skaitinį iš Evangelijos Matą, pasakojantį apie Jėzaus pamokymus apaštalams, kuriuos pirmą kartą siuntė į misiją Judėjos ir Galilėjos kaimuose. Anot popiežiaus, Jėzus nurodė du dalykus, kurie yra esminiai jo mokinio ir misionieriaus gyvenime. Pirma, ryšys su Jėzumi yra stipresnis už kitus ryšius. Antra, misionierius perteikia ne save patį, bet Jėzų, o per tai ir dangiškojo Tėvo meilę. Šie du dalykai yra tarpusavyje susiję, nes kuo labiau Jėzus yra mokinio širdyje ir gyvenime, tuo labiau mokinyje šviečia Jo buvimas.
„Kas myli tėvą ar motiną labiau negu mane – nevertas manęs“, sako Jėzus. Tėvo meilė, motinos švelnumas, graži brolių ir seserų draugystė - visa tai yra labai gera ir teisėta, bet negali būti priešpastatyta Kristui. Ne todėl, kad Jis nori, kad taptume beširdžiais ir nedėkingais, priešingai, tačiau mokinystei reikia pirmenybinio ryšio su mokytoju. Bet kuriam mokiniui – pasauliečiui, kunigui, vyskupui. Galima būtų persakyti eilutes iš Pradžios knygos: žmogus paliks motiną ir tėvą, taps viena su Jėzumi Kristumi.
Tas, kuris leidžiasi būti patrauktas šio meilės ir gyvenimo su Viešpačiu Jėzumi ryšio, tampa jo atstovu, ypač per savo gyvenimo būdą. Iki tiek, kad Jėzus pasako, jog „kas jus priima, tas mane priima. O kas priima mane, priima tą, kuris yra mane siuntęs“. Žmonės turi suvokti, pajusti, kad tam mokiniui Jėzus iš tiesų yra „Viešpats“, gyvenimo centras, viso gyvenimo. Ne tiek svarbu, kad jis, kaip ir kiekvienas, turės savo ribas, padarys klaidų. Svarbu, kad turėtų nuolankumo tai atpažinti ir neturėtų dvigubos širdies. O dviguba širdis yra pavojinga bet kuriam krikščioniui, Kristaus mokiniui. Reikia paprastos širdies, sąžiningos su savimi ir su kitais. Todėl Jėzus meldžia Tėvą už savo mokinius, kad šie nekristų į pasaulio dvasią. Nes esi arba su Jėzaus dvasia, arba su pasaulio dvasia.
Šiuo požiūriu, - sakė Pranciškus, - mūsų kunigiška patirtis moko labai gražaus, labai svarbaus dalyko: Dievui ištikimos tautos priėmimas yra ta „šalto vandens stiklinė“, apie kurią kalba Viešpats dienos Evangelijoje, kuri padeda būti geru kunigu.
Ir misijoje yra abipusiškumas: jei viską palieki dėl Viešpaties, žmonės atpažįsta tavyje Viešpatį. Padeda kasdien atsiversti, atsinaujinti ir išsityrinti nuo kompromisų, peržengti gundymus. Kuo kunigas artimesnis Dievo tautai, tuo artimesnis ir Jėzui. Kuo labiau artimas Jėzui, tuo daugiau jausis artimas Dievo tautai.
Mergelė Marija pati patyrė ką reiškia mylėti Jėzų atsisakant savęs, per tikėjimą į Jį suteikiant naują prasmę šeimos ryšiams. Savo motinišku užtarimu tepadeda mums būti laisviems ir linksmiems Evangelijos misionieriams, - baigdamas savo mintis popiežius Pranciškus.
*
Brangūs broliai ir seserys, - dar kartą kreipėsi po „Viešpaties angelo“ maldos popiežius Pranciškus į maldininkus, – liepos 5-ąją minima Venesuelos nepriklausomybės šventė. Užtikrinu savo maldą šiai brangiai tautai ir išsakau savo artumą šeimoms, kurios prarado savo vaikus manifestacijose aikštėse. Kreipiuosi, kad būtų nutraukta prievarta ir kad būtų rasta taiki bei demokratiška išeitis iš krizės. Koromoto Dievo Motina užtark Venesuelą! – meldė Pranciškus, pakvietęs visus maldininkus aikštėje kartu kreiptis į Koromoto Dievo Motiną, sukalbant „Sveika, Marija“ maldą už Venesuelą. (Vatikano radijas)
